Šaltalankis su hipertenzija


Vitaminų bombos: rinkti tik po pirmųjų šaltalankis su hipertenzija Iš šaltalankių vaisių dažniausiai spaudžiamos sultys, verdamos uogienės.

Dygliuotasis šaltalankis

Spalį vaistažolių gerbėjams darbymetis jau artėja į pabaigą. Prasidėjus rudens darganoms, pageltus ir nunykus augalų lapams, gydomųjų gamtos galių galima ieškoti augalų šaknyse. Tik paruošti jas žiemai yra sudėtingiau negu žiedus ir kitas antžemines dalis. Ne vienam žolininkui mėgėjui nutinka taip, kad prisikasa šaknų, o tinkamai išdžiovinti jau pritrūksta kantrybės ir įgūdžių, per metus visų nesuvartoja. Kiek lengvesnė užduotis vaistinių augalų gerbėjams — prisirinkti augalų vaisių, dažnai vadinamų uogomis.

Nors uogos visų pirma asocijuojasi su vasara, nemažai jų geriau rinkti po pirmųjų šalnų.

Augalų vaisiai dažniausiai renkami visiškai prinokę. Negalima skinti pernokusių, padžiūvusių, šlapių, ligų ar kenkėjų apniktų vaisių.

veido hipertenzijos paraudimas

Labai svarbu juos rinkti švarioje vietovėje: ne miestuose ir miesteliuose, toliau nuo judrių kelių, įmonių ar buvusių fermų. Daugumą rudens vaisių geriausia rinkti po šalnų, nes tuomet jie būna nekartūs, švelnesnio skonio. Tai puiki avitaminozės profilaktikos priemonė.

Tiesa, šaltalankių vaisių nepatariama vartoti padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.

Duonos Kepimas, Ekologinis ūkininkavimas

Iš šaltalankių vaisių dažniausiai spaudžiamos sultys, verdamos uogienės. Iš vaisių išspaudų galima pasigaminti aliejaus — juo gydomos odos ligos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Išspaudas reikia išdžiovinti, sumalti ir užpilti saulėgrąžų aliejumi santykiu Laikoma apie 3—4 savaites šiltoje vietoje, retkarčiais pamaišoma. Šaltalankių aliejumi taip pat gydomi nudegimai, žaizdos, išsausėjusi, suskeldėjusi oda, pažeista burnos gleivinė, vidurių užkietėjimas.

Gydomasis šaltalankis

Jis naudojamas ir ginekologijos srityje — varginant uždegimams, tinka sutrūkinėjusiai išangei tepti, nes pagreitina gijimą ir epitelio susidarymą. Taip pat galima pasigaminti putinų sirupo. Paprastųjų putinų vaisiai Nors dažnai vadinami uogomis, tai yra kaulavaisiai — vaisiai su vienu kauliuku. Ne visai prinokę yra truputį nuodingi: suvalgius saują jų gali pradėti pykinti, paleisti vidurius. Kas kita — po šalnų.

Jau senieji Sibiro gyventojai žinojo vertingąsias šaltalankių savybes ir vadindavo juos sibiriniais ananasais dėl malonaus saldžiarūgščio jų vaisių skonio bei savotiško ananasų aromato. Senovės Graikijoje jaunomis šaltalankių šakelėmis ir lapais buvo gydomi arkliai — jiems po gydymo pradėdavo žvilgėti kailis. Šaltalankių vaisiuose yra karoteno, C, E, F, PP ir B grupės vitaminų, folio rūgšties, gliukozės, sacharozės, riebalų, geležies, boro, mangano, organinių rūgščių, rauginių medžiagų. Šaltalankių vaisiuose — ypač daug vitamino E, saugančio organizmą nuo senėjimo, ir vitamino F, reguliuojančio medžiagų apykaitą. Liaudies medicinoje gydymui naudojamos visos šaltalankių dalys.

Tada putinų vaisiai būna nekartūs, saldesni, neturi savito kvapo. Liaudies medicinos atstovai labai vertina putinų vaisius. Juose yra apie 30 proc. Tvirtinama, kad putinų vaisiai padeda sergantiesiems širdies ligomis, ypač padažnėjus širdies ritmui.

bišofito vartojimas hipertenzijai gydyti

Sveika jų vartoti varginant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, užkietėjus viduriams. Tokiais atvejais galima 3 kartus per dieną suvalgyti po šaukštą žalių, šaldytų ar mirkytų džiovintų vaisių prieš valgį. Jie stiprina širdį, centrinę nervų sistemą, gerina kepenų veiklą, pagelbėja, kai organizmui trūksta vitaminų, padidėjęs kraujospūdis, skauda gerklę ar galvą, užkimus.

liaudies hipertenzijos gydymo būdai

Iš putinų vaisių verdamos uogienės, spaudžiamos sultys, jų galima susidžiovinti, užšaldyti. Prinokusius putinų vaisius sumaišykite su medumi santykiu 1: 1.

Arba galite pusę norimo dydžio stiklainio pridėti sausų putinų vaisių ir užpilkti medumi. Uždengtą stiklainį padėkite vėsioje vietoje.

  1. Cianozė mėlyna hipertenzija
  2. UAB Pajūrio naujienos
  3. Šaltalankių aliejus – vitaminų bomba

Per 7—10 dienų tirpdamas medus ištrauks iš uogų sultis ir virs sirupu. Kai stiklainyje jau nebebus matyti medaus — tik rausvas sirupas, — jį jau galima vartoti. Sirupas padės atsigauti išsekusiam organizmui, papildys vitaminų atsargas, pagelbės skaudant gerklei, kosint.

Vartoti derėtų po valgomąjį šaukštą porą kartų per dieną. Kad sirupas nepradėtų rūgti, svarbu jo nesemti iš viso indo — įsipilkite tiek, kiek reikia tam kartui. Galima valgyti ir putinų vaisius, tik be kauliukų.

naujausios žinios apie hipertenziją

Šermukšnių vaisius patariama skinti po pirmųjų šalnų, kai sušvelnėja jų skonis, bet stiprių šalčių ar lietingų šaltalankis su hipertenzija laukti nereikėtų, nes tuomet vaisiai pajuosta. Paprastųjų šermukšnių vaisiai Šermukšnių vaisiai — labai maistingi.

Juose yra daug vitaminų, ypač A, C ir PP, organinių rūgščių, pektinų, rauginių medžiagų, kalio, magnio, fosforo, geležies bei kitų makro- ir mikroelementų. Literatūroje nurodoma, kad provitamino A sunokusiuose šermukšnių vaisiuose yra daugiau negu morkose, o vitamino C — daugiau negu citrinose.

Nuo seno žinoma, kad šermukšnių vaisiai ar jų sultys stiprina organizmą ir pasižymi daugeliu gydomųjų ypatybių: ramina nervus, stimuliuoja šlapimo skyrimąsi, didina skrandžio sulčių rūgštingumą, stabdo kraujavimą, mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, gerina apetitą, aktyvina žarnyno veiklą ir naikina jame esančias kenksmingas bakterijas, palankiai veikia kraujagysles bei normalizuoja medžiagų apykaitą. Iš jų verdamos uogienės, spaudžiamos sultys, juos taip pat galima džiovinti, šaldyti.

Šaltalankis su hipertenzija protėviai šermukšnių kekių dažnai prikabindavo palėpėse, kur jie pamažu išdžiūdavo, tad prireikus žiemą šių vaisių atsinešdavo ir plikydavo vitaminingą arbatą. Šermukšnių sulčių po valgomąjį šaukštą 3—4 kartus per dieną prieš valgį naudinga gerti išsekus organizmui po sunkios ligos, sergant hipertenzija, avitaminoze, hemorojumi, akmenlige, tulžies pūslės uždegimu, kraujuojant, norint pagerinti žarnyno veiklą.

Kamuojant meteorizmui šermukšnių sulčių reikia vartoti po 50 g tris kartus per dieną maždaug pusvalandį po valgio, užsigeriant kambario temperatūros vandeniu.