Vaistai nuo senyvo amžiaus hipertenzijos

Kalcio kanalų blokatoriai ir diuretikai — pirmo pasirinkimo vaistai vyresnio amžiaus pacientų arterinei hipertenzijai gydyti Įvadas Arterinė hipertenzija AH yra viena dažniausių patologijų, kuri nustatoma apie 35—45 proc. Šia ligai gydy­ti sukurta efektyvių ir sau­gių vaistų, tačiau pasitaiko atvejų, kai padidėjęs krau­jospūdis yra kontroliuoja­mas prastai, t.

Komentuoti

Atlikus apžvalginius tyrimus, nustaty­ta, kad kraujospūdis blogiau kontroliuojamas mažesnes pajamas gaunančiose socialinėse grupėse, taip pat vy­resnio amžiaus pacientų grupėse. Gera kraujospūdžio kontrolė labai svarbi. Blogos arterinio kraujospūdžio kontrolės priežastys yra įvairios — neoptimalus vaistų paskyrimas, jų vartojimo taisyklių nesilaikymas, vais­to dozių praleidimas, savigyda, kt.

Nustatyta, kad gera kraujospūdžio kontrolė labai svarbi, nes didesnis nei re­komenduojama kraujospūdis atsižvelgiant į paciento amžių ir gretutines patologijas vidutiniškai sutrumpina gyvenimo trukmę 5 metais. Garsioje Framinghamo stu­dijoje tiriamiesiems atlikus galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją MRT nustatyta, kad padidėjęs sistolinis kraujospūdis jaunesniems nei 50 metų asme­nims pažeidžia galvos smegenų sritis, atsakingas už ko­gnityvinius sutrikimus, todėl vyresniems pacientams ne­gydant hipertenzijos, greičiau vystosi demencijasutrin­ka kognityvinė funkcija.

Kardiologija Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais Arterinis kraujo spaudimas per parą svyruoja — naktį nukrenta, dieną pakyla. Bet kartais jis pakyla ar nukrenta per daug. Dažniau kalbama apie padidėjusio kraujo spaudimo grėsmes ir gydymo būdus. Tačiau ir sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, kitaip — hipotenzija, gali būti pavojingas.

Amžiniai kraujospūdžio pokyčiai Arteriniam kraujospūdžiui būdingi amžiniai pokyčiai. Pastebėta, kad tiek vyrams, tiek moterims sulaukus 50—60 metų diastolinis kraujo spaudimas palaipsniui pradeda ma­žėti, o sistolinis didėti. Diastolinio kraujospūdžio sumažėji­mas kliniškai nėra svarbus, tačiau didėjant sistoliniam krau­jospūdžiui, proporcingai didėja rizika susirgti miokardo in­farktu, išemine širdies liga ir insultu. Pastebėta, kad sistolinio kraujospūdžio padidėjimas pacientams iki 65 metų maždaug vienodai didina miokardo infarkto, išeminės širdies ligos ir in­sulto išsivystymo riziką, o vyresniems pacientams labiausiai didėja tikimybė susirgti insultu 1 pav.

Atkreiptinas dėme­sys, kad dažnas vyresnio amžiaus pacientas serga ne tik AH, bet ir turi kitų rizikos veiksnių, serga kitomis ligomis. To­dėl visai natūralu, kad vyresniems pacientams labai padidė­ja kraujagyslinių įvykių rizika.

Kokie patofiziologiniai mechanizmai lemia sistolinės hipertenzijos išsivystymą vyresnio amžiaus pacientams? Maždaug nuo 35 metų ima blo­gėti inkstų kraujotaka, sutrinka filtracija.

Koks antihipertenzinis gydymas būtų optimalus vyresnio amžiaus pacientams? Parinkti tinkamą gydymą vyresnio amžiaus pacien­tams yra sunku. Atlikta tyrimų metaanalizė parodė, kad sumažinti diastolinį kraujospūdį iki 90 mm Hg ir mažiau yra kur vaistai nuo senyvo amžiaus hipertenzijos paprasčiau, nei koreguoti sistolinį kraujospū­dį iki tikslinės vertės — Hipertenzijos gydymo gairių yra labai daug ir įvai­rių.

NICE ir kitose labiau taikomose gairėse teigiama, kad vyresniems nei 55—60 metų pacientams beta adre­noblokatorių nereikėtų skirti, išskyrus atvejus, kai di­agnozuota išeminė širdies liga, širdies nepakankamau­mas ar yra kitų papildomų rizikos veiksnių. Kiekvie­no, ypač vyresnio nei 80 metų, paciento gydymas turė­tų būti kiek galima individualesnis pvz.

Vaistų vartojimo nuo arterinės hipertenzijos ypatumai Vaistų vartojimo nepertraukiamumas ypač svarbus gydant arterinę hipertenziją Pacientai privalo laikytis arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijų: vartoti visus paskirtus vaistus, neskubėti savavališkai pakeisti vaistų ir jokiu būdu nenutraukti jų vartojimo, net ir tuo atveju, jei kraujospūdis sumažėjo. Tačiau sumažinti geriamų vaistų dozes arba jų skaičių galima. Pacientai, kurie, pasiekia tikslinį kraujospūdį, dažnai patys nusprendžia vaistų išvis nebegerti, o tai - klaida. Arterinės hipertenzijos gydymo medikamentais ypatybė — nepertraukiamumas, t. Pradėjus gydymą medikamentais, tik po savaičių prasideda optimalus vaistų veikimas, o gydymo rezultatai pasireiškia tik po kelių mėnesių.

Daugelio gairių duo­menimis, pirmo pasirinkimo vaistai vyresnių nei 55— 60 metų pacientų AH gydyti yra kalcio kanalų bloka­toriai KKB arba jų deriniai su diuretikais tyrimais nustatyta, kad tokie deriniai geriausiai mažina insul­to riziką 2 pav. Pastebėta, kad senstant renino, angiotenzino ir al­dosterono sistemos aktyvumas mažėja 3 pav. Ypač su­mažėja aldosterono, todėl aldosterono antagonistai pvz.

Dėl minėto renino, angiotenzino ir al­dosterono sistemos aktyvumo vyresnio vaistai nuo senyvo amžiaus hipertenzijos paci­entams angiotenziną konvertuojančio fermento inhibi ­toriai AKFI ir sartanai yra kur kas mažiau efektyvūs nei KKB bei diuretikai. Dažniausiai AKFI ir sartanus rekomenduojama skirti kaip antro pasirinkimo vais­tus tuomet, kai pirmo pasirinkimo vaistai neduoda pa­kankamai gero efekto.

Be to, įrodyta, kad KKB ypač amlodipinaspalyginti su sartanais, yra gerokai efek­tyvesnis apsaugant vyresnius pacientus nuo insultų ir miokardo infarkto.

Rytis Tutkus

Taip pat neabejotina ir indapamido nauda — volemi­jos sumažėjimas mažina kraujospūdį bei insulto išsivys­tymo riziką. Keliose palyginamosiose studijose analizuotas tiazidi­nių ir į tiazidinius panašių diuretikų veikimas. Tiazidiniai diuretikai HCTZ pasižymi tik natriouretiniu poveikiu, o į tiazidinius panašūs diuretikai — natriouretiniu, vazo­dilataciniu ir labiau kalį organizme išsaugančiu poveikiu. Taigi šis vaistas efektyviai mažina kraujospūdį, pagerina endotelio funkciją, teigiamai veikia kairiojo skilvelio sis­tolinę funkciją.

Sveikata 04 Vyresnio amžiaus žmonių hipertenzija: kompleksinio poveikio būtinybė Padidėjęs arterinis kraujospūdis yra svarbiausias ir labiausiai paplitęs ŠKL rizikos veiksnys. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad arterine hipertenzija AH serga kas ketvirtas suaugęs žmogus, o vyresniame negu 65 metų grupėje —kas antras ar netgi daugiau. Kaip nurodoma m. AH dažniausiai nustatoma vyresniems asmenims, jau turintiems organų taikinių pažeidimų ar netgi ŠKL komplikacijų.

Šis vaistas tinka sergantiesiems podagranes priešingai nei hidrochlorotiazidas, skiriamas įprasto­mis terapinėmis dozėmis, nedidina šlapimo rūgšties kiekio kraujyje.